Tvarkom krienus; Paruošiam žiemai kombainą

Dienos vis šaltėja, tampa vis drėgnesnės, o saulė vos prašvitus skuba vėl į patalus. Netrukus įsivyraus žiema, bet iki tol dar turime pabaigti daug darbų. Tik rytui išaušus skubame į sandėlį, kuriame laukia krienai - tvarkome juos.

Ruošiame krienus žiemoti. Pirmas darbas - apvalyti juos nuo žemių.

Krienai iš arčiau.

Nuo pagrindinės krieno šaknies atskiriame plonas šakneles, apvalome nuo žemių, jei dar kur pradėjęs pūti - išpjauname. Rūsyje šalta ir drėgna, tad per visą dieną ten tūnant sušala kojos, tad gryžus namo tenka gerai pakūrenti krosnelę...
Labai gerai, kad per šią savaitę spėjome nuplauti, išvalyti ir "užkonservuoti" kombainą žiemai. Paprastai šį darbą visada spėdavome padaryti anksčiau, dažniausiai pirmomis rugsėjo dienomis, bet šiais metais labai suvėlavome: reikėjo nukulti linus bei sojos ir paprastas pupeles. Pastarieji augalai labai vėlai subręsta, tad ir kūlimas labai vėlyvas. Po to iš karto reikėjo spėti krienus nukasti, tad taip gavos, kad kombainą sutvarkėm ir uždengėm tentu tik lapkritį.

Iš bunkerio sėklų likučius gremžiu.

Ruduo jau įsibėgėjo, o ūkininko tempas lėtėja

Visur šlapia, pilna lapų prikritę, vakarais vis tamsiau ir tamsiau, bet man šis laikas patinka. Jis turi savo žavesį. Matai kaip viskas rimsta ir rimta,  ruošiasi pasinerti į žiemos patalus. Su gamta ir ūkininkai: vieniems anksčiau darbai pasibaigia, kitiems vėliau, atsiranda laiko poilsiui. Jau vėlų rudenį nebereikia dirbti nuo anksčiausio ryto iki vėlyvo vakaro (22 val.). Saulė pasirodo vėlai - apie 8 valandą ryto, o leidžiasi apie 5, tai aš kaip ir ta saulė, kol šviečia tol krutu, o kai jau nebe tai poilsis.
Vėlyvo rudens darbai - ne patys smagiausi, bet ir ne patys sunkiausi. Kartais tenka pašalti, pvz. valant  morkų lapus, bet čia problema ne oras, o tai kad gerai apsirengt nesugebu. Nėra blogo oro yra tik bloga apranga. Jei jau prašnekau apie morkas, tai jos šiemet užaugo gerai. Auginom tik sau, bet priaugo tikrai daugiau nei per žiemą patys suvalgysim, ar išgersime kaip sūltis. Iš kitos pusės tai čia pasisekė karvytei, nes gaus paragauti morkų ir bus daug skanaus pienuko.

Morkytės...

Aš tik pagalbininkas, visą morkų tvarkymo darbą padarė tėvai.

Raunam krienus iš žemės

Ūkyje darbai vienas kitą veja: pabaigi vieną, o jau žiūri kitą vėluoji atlikti. Leki kaip voverė rate. Tačiau tai jau paskutiniai darbai, po kurių ateis žiema ir šioks toks poilsis ūininkams. 

Tad dabar apie tuos paskutinius darbus. Pats didžiausias -  nukasti visus krienus ir kuo greičiau (kol sausa), suvežti į rūsį po stogu, nes jau po trijų dienų prognozuojami lietūs, kurie įmerks dirvą ir neleis krienų iš dirvos iškasti. Tad būsimasias tris dieneles teks gerai paplušėti, kad suspėtume.

Šiemet šaknys geros. Aišku, yra ir prastai užaugusių, kurios baisiai išsišakojo, nes buvo labai drėgna vasara ir jų apvalyti nespėta. Iš šakotų bus galima kitiems metams paruošti sodinukus.

Porelė labai gražių gerai išsikasusių šaknų

Nukastos krienų vagos. Nors kasamoji kasa labai giliai, tačiau ne visada pavyksta visus krienus ištraukti

Soja - turbūt ne lietuvoj auginti...

Šios savaitės pirmadienį nukūliau soją. Gaila tik, kad teko ją kulti kai jos drėgnumas buvo toks didelis - apie 30 proc. Bent iš pirmo žvilgsnio šis augalas ne Lietuvos klimatui. Praėjusi vasara šiam augalui buvo ypač nepalanki - buvo šalta ir daug drėgmės, todėl piktžolės stiebėsi greičiau nei soja ir ją stelbė.

Štai kaip atrodė sojos laukas debesuotą spalio 15 dieną

Sojos pupelės iš arčiau

Rudenio DŽIAUGSMAI

Jau atėjo rudenėlis ir pasipylė derlius kaip iš gausybės rago. Tikrai smagu pasidžiaugti gausiu derliumi ir labai įdomiais eksponatais. Štai koks grožis:

Nuostabūs moliūgai ir cukinijos auginti tik sau. Viskas tik iš kelių sėklų

O štai du "dičkiai" augę šalia vienas kito

Jau linai aruoduos

Dar praėjusio savaitgalio šeštadienį skubėjome į laukus žiūrėti, ar pakankamai bus pradžiuvę linai kūlimui, o šį šeštadienį jau džiaugiamės visais nukultais ir sudėtais į aruodus. Žmona prisirovė linų kitiems parodyti, o aš tikrinau ar galvenos gerai kuliasi, ar stiebeliai lūžta. Tačiau nusprendžiau - dar ankstoka kulti ir reikia palaukti kol labiau išdžius. Tad kulti išvažiavau tik šios savaitės viduryje - trečiadienį.

Šalia linų lauko

Žmona su puokšte linų

Linų kūlimas 2012

Darbas darbą veja vos spėji vieną pabaigti, o dar du nauji atsiranda. Rugsėjo 10-ą pradėjome kulti linus. Kulti sekėsi gerai, bet orai subjuro ir kūlimas užsitęsė iki dabar. Tačiau, manau, likusį pushektarį kurią nors gražesnę prasišvietusią dieną ir įveiksiu.

 

 Darosi vis sunkiau linus nuo lauko nukrapštyti, nes dienos trumpėja, saulės vis mažiau ir lino stiebelis nespėja išdžiūti - tada ir visos bėdos prasideda. Nebepjauna kombaino dalgis stiebelio. Viskas užsivelia: lenktuvai apsivynioja linais ir dar kur tik netingi linų  prilenda ir stabdo darbą.