GARSTYČIŲ derlius jau aruoduose

 Šio rudens gėrybės iš mūsų ūkio jau gali pasiekti Jūsų stalą. Šiame foto ir video reportaže apie GARSTYČIŲ derliaus nuėmimą.

MINDAUGAS KRUOPŠČIAI KULIA GARSTYČIAS.
 -AR DABAR JAU GALIMA VALGYTI GARSTYČIAS?
-NE. DAR NE.

DRENAŽAS, BALTOSIOS GARSTYČIOS, DARŽELIO IR LAUKŲ GĖLĖS

AŠ - IEVA

LABAS IŠ GUDELIŲ KAIMO!

1.    ŠIĄ VASARĄ MINDAUGAS DAUG DIRBO SU EKSKAVATORIUKU. KASĖ DRENAŽUS. KAD VANDUO NESIKAUPTŲ ANT ŽEMĖS PAVIRŠIAUS, O SUSIGERTŲ GILYN.

MAN IRGI TEKO NUKELTI SANDĖLIUOTŲ VAMZDŽIŲ. GRŪSTI JUOS Į AUTOMOBILĮ:D VIENĄ ILGĄ VEŽIAU NET ANT STOGO. 

O MINDAUGAS PATS VIENAS TUOS VAMZDŽIUS SUKLOJO IR UŽKASĖ. DRENAŽAS DABAR PUIKIAI SUVEIKIA, KAI KOKS DEBESĖLIS IŠPILA LIETAUS:)

LAUKŲ MATAVIMO DIENOS

Nuostabus pūkelis Lietuvos laukų, Leiciškių kaime, prie neseniai Mindaugo pasėtų dobiliukų. 

PER KLAMPIĄ DURPĘ,

PER BIRŲ MOLĮ -

AŠ ĖJAU,

LAUKUS MATAVAU.

KEISTUS GARSUS SKLEIDŽIAU,

KAI KOJŲ NEBEPAVILKAU.

BET NIEKAS MANĘS NEGIRDĖJO,

NES PAUKŠČIAI APLINKUI ČIULBĖJO.

GEGUŽĖS PIRMOJI.

DVIDEŠIMT (du) SU PUSE LAIPSNIO RODĖ.

SAULUTĖ ŠYPSOJOS,

VĖJELIS MOJO IR MOJO...

Ant kombaino stogo gaudau palydovus.

PIRMIEJI LINŲ, JUDROS, GARSTYČIŲ ir kiti DAIGELIAI MŪSŲ LAUKUOSE

Per praėjusias dvi savaitėles Mindaugas iškultivavo dar daugiau žemės, dar kartą virino padargą, taisė kitą techniką, pasėjo DOBILIUKŲ...

Mes su Mindaugo Mama padėjome rinkti didelius akmenis bei sėjos eigoje. 

Aš nupirkau sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklų sėjai, pildžiau žurnalus, metines ataskaitas, priėmiau Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojas, kai atvažiavo patikrinti kanapių maišų, etikečių, sąskaitos ir sertifikatų...

Dar liko pasėti pluoštines kanapėles ir pavasarinė sėja bus baigta. Kol kas kanapėlėms dar per šalta išlįsti į lauką:)

Džiugu, kad jau galveles iškėlė LINŲ ir GARSTYČIŲ daigeliai.

O rudenį pasėta JUDRA jau skuba kovoti dėl vietos po saule su piktžolėmis.

BET APIE VISKĄ ŠĮ KARTĄ VAIZDŽIAI.

 EIME Į LAUKUS KARTU:

APIE TRIS PIRMAS SĖJOS DIENAS arba LABAS PAVASARI !

1 DIENA

Balandžio 12 d. Pirmasis žemės dirbimas šiais metais.

Tačiau teko patirti, kad kur ne kur, rudens balos po žiemos dar neišgaravę. 

Sugaišom valandėlę kol atvažiavom į laukus kitu traktoriumi ir pritvirtinę grandinėmis sėkmingai ištraukėme grimzduolį. Prieš tai atkabinome akėčias.

Štai kokią purvo vonią apturėjo mūsų traktorius.

2 DIENA

Dienos bėga, bėga ir nieko nelaukia

Šios dienos nuotraukų neturiu, tai greitai peržvelgsiu praėjusį mėnesį - birželį. Viskas po sėjos gerai sudygę, sparčiai veržiasi link saulės. Įdomiausia stebėti naują mūsų ūkyje auginamą augalą - pluoštinę kanapę. Atrodo ką tik pasėjai, o ji jau iš žemės išlindus, dar savaitė ji jau 20 cm ūgio, o toliau dar greičiau, nebelieka konkurenčių, net žolių - viską ji užstelbia.

Pluoštinės kanapės praėjus savaitei po sėjos.

Dar po savaitės - visos piktžolės liko prie starto lenktynėse dėl saulės.

Čia kanapės dar po geros savaitės-  visos jau pusės metro aukščio.

Visas pluoštinių kanapių laukas.

Šiuo metu, kai rašau, kanapių aukštis man iki smakro. Visos piktžolės užstelbtos, o augalas žydi pilnu tempu.
Šiemet dar auginame ir garstyčias, kurios šiuo metu jau baigia žydėti, o aš turiu jų nuotrauką kur tik pradeda augti po sėjos.

Garstyčios

Garstyčios, kaip ir kanapės, pasižymėjo greitu stelbimu. Augdamos beveik viską užstelbė, tik dabar, kai jau baigia žydėti, lenda viena kita balanda, kas šiai kultūrai labai negerai, nes balandos sėklos kuliant pakliūna kartu su garstyčiomis, kombainas dėl sėklų panašumo nesugeba jų išvalyti.
Burnotis - dar viena mūsų auginama netradicinė kultūra.

Burnotis praėjus porai savaičių po sėjos.

Gaila, kad šis augalas nestelbia piktžolių kaip pluoštinės kanapės ar garstyčios, būtų daug lengviau ir paprasčiau juos auginti, o dabar reikia juos rankomis ravėti.

Viską ravime rankomis patys, nieko nesamdome

Ravėdami gulime ant gultų, kad būtų lengviau ravėti, tad nereikėtų prisilenkus nugaros varginti. Gultai prikabinti prie traktoriaus, kurį vairuoja tėvas, o mes trise ravime burnotį. Kito būdo šį augalą apsaugoti apsaugoti nėra, todėl tenka kokią savaitę gerai pasikankinti tarp burnočių.

 

Paravėjus burnotį reikia ir šviežiai prinokusių braškių pavalgyti

Taip pat teko išbandyti naują mūsų ūkyje tiesioginės sėjos sėjamąją, kuri įterpia sėklas tiesiai į nedirbtą dirvą. Pabandymui pasirinkome sideracinį pūdymą (augalai auginami tam, kad juos paskui dėl trašos įterpti į dirvą).

Tai tiek šiam kartui.

Ciklas apsisuko. Vėl pavasarinė sėja

Jau labai seniai rašiau tinklaraštyje. Sekmadienis puiki progra įrašyti gražų straipsnelį. Ką tik praūžė labai vėluojanti, bet naši sėja. Nors ir labai vėlai pradėjome sėją, bet jau beveik visi šiais metais planuoti įsėti augalai jau žemėje. Belikę pasodinti krienus ir likusioj žemėj pasėti dobilus.
O dabar keletas nuotraukų iš sėjos:

Pirmiausia reikėjo pasikeisti sulūžusias detales, paruošti techniką sėjai

Pirmiausiai pradėjome sėją nuo linų, po jų lėkėme sėti miežius, rapsus, garstyčias, pluoštines kanapes, burnotį. Skubėjome kuo greičiau visas sėkleles paguldyti į žemės patalus, kol pastaroji neperdžiūvo.

Besėjant vasarinius miežius

Pildomės sėklomis ir dirbame toliau

Sėjam sėjam nuo ryto iki vakarėlio

Besidžiaugt vėluojančia, tačiau sklandžia sėja trukdo prastai peržiemoję kvietrugiai. :(

Šiauriniuose šlaituose kvietrugis po sunkiai tirpusiu sniegu iššuto.  Gaila - dideli nuostoliai. 

Pabaigai: jau išdygę linų daigeliai. 

Stengsimės ir toliau pranešinėti kaip viskas auga, kaip sekasi krienus sodinti. Laukiame gražios artėjančios vasaros.

Raunam krienus iš žemės

Ūkyje darbai vienas kitą veja: pabaigi vieną, o jau žiūri kitą vėluoji atlikti. Leki kaip voverė rate. Tačiau tai jau paskutiniai darbai, po kurių ateis žiema ir šioks toks poilsis ūininkams. 

Tad dabar apie tuos paskutinius darbus. Pats didžiausias -  nukasti visus krienus ir kuo greičiau (kol sausa), suvežti į rūsį po stogu, nes jau po trijų dienų prognozuojami lietūs, kurie įmerks dirvą ir neleis krienų iš dirvos iškasti. Tad būsimasias tris dieneles teks gerai paplušėti, kad suspėtume.

Šiemet šaknys geros. Aišku, yra ir prastai užaugusių, kurios baisiai išsišakojo, nes buvo labai drėgna vasara ir jų apvalyti nespėta. Iš šakotų bus galima kitiems metams paruošti sodinukus.

Porelė labai gražių gerai išsikasusių šaknų

Nukastos krienų vagos. Nors kasamoji kasa labai giliai, tačiau ne visada pavyksta visus krienus ištraukti

Linų kūlimas 2012

Darbas darbą veja vos spėji vieną pabaigti, o dar du nauji atsiranda. Rugsėjo 10-ą pradėjome kulti linus. Kulti sekėsi gerai, bet orai subjuro ir kūlimas užsitęsė iki dabar. Tačiau, manau, likusį pushektarį kurią nors gražesnę prasišvietusią dieną ir įveiksiu.

 

 Darosi vis sunkiau linus nuo lauko nukrapštyti, nes dienos trumpėja, saulės vis mažiau ir lino stiebelis nespėja išdžiūti - tada ir visos bėdos prasideda. Nebepjauna kombaino dalgis stiebelio. Viskas užsivelia: lenktuvai apsivynioja linais ir dar kur tik netingi linų  prilenda ir stabdo darbą.

Rudeninė sėja 2012

Pastarosios kelios savaitės buvo labai įtemptos. Kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius, teko dirbti nuo aušros iki sutemų. Kai palijo, tenka lengvesnius darbus dirbti. Tik baigus kulti javus suskubome  išdirbti žemes ir kuo greičiau įsėti kvietrugį.  Pastarąjį tinkamiausia įterpti į dirvą pirmosiomis 10 rugsėjo dienų. Paskutinėmis dienomis buvo nuspręstą kvietrugį sėti 3 laukuose: dviejuose laukuose po pūdymo ir šiemet buvusiuose rapsuose. Tad skubėjome suskusti rapsų ražus ir pūdymus, ir kuo greičiau sėti.

Į pūdymus viską sėjome įprastai - suskustą dirvą išfrezavus buvo sėjami grūdai, kartu įterpiamos trąšos. Lauke, kur buvo rapsai teko improvizuoti, bet pirmiausia apie viską iš eilės. 

Pradėjus sėją prasidėjo ir visos bėdos. Nuo pat pirmos dienos "nuleido" ratą t-25 traktoriui, vadinamajam "pupsui". Gerai, kad bent visa tai įvyko prie pat dirbamo lauko - vis tiek galėjome sėti, nes tos dienos "pupso" darbas - trąšų ir sėklų atvežimas iki dirvos.

Nuleistas galinis "pupso" ratas

RAPSŲ KŪLIMAS 2012.09.01

Rapsų kūlimas -

tai daugiau nei nuostabus procesas...

Ką tik ryškiai geltonai žydėję..

     Atvykus to geltonumo akimis ir ieškojau, o čia – tik stagarai (kur jau rapsai nukulti)...

         Maniau, kad supainiojau keliuką ir išlipau ne ten... ir tik mažas aukštų, kaip ir prieš tai, rapsų su pilnomis ankštimis plotelis, priminė, kad čia ta pati vieta – tik jau rudenį. Taip jau sutapo, kad užvakar, pirma rudens dieną, pamačiau nuimamą derlių iš arti. Tai kiekvienais metais palieka ryškų šviesų įspūdį – ne veltui kai kur (gal ir ne Lietuvoje), bet ten kur žmonės gyvena nuo mažens nuo užteršto oro debesų patamsėjusiuose daugiaaukščiuose – organizuojamos ekskursijos į kaimą su labai paprastomis pramogomis : pasivažinėjimu traktoriumi ir pan.

Pabaigus kulti miežius skubame viską suarti

Tik pabaigę kulti miežius skubame kuo greičiau suarti lauką ir, sujungus su greta buvusiu pūdymu, įsėti kvietrugius. Turėtų susidaryti nemažas 18 ha plotas. Tokį bus daug patogiau prižiūrėti nei keletą žemės plotelių po kelis hektarus.
Nors po miežių kūlimo liko daug šiaudų, kurie sunkiai įsiterpia į dirvą ir kai kur lieka paviršiuje,  žemės dirbimas ėjosi gerai. Aišku likę šiaudai dar gali kimšti sėjamąją, bet gal kaip nors pasėsime...

  (Pro langą tolumoje matosi  tamsiai rudas laukas - tai linai - noksta ir laukia kūlimo. Tiek viename, tiek kitame video)

Raportas apie tai kaip vyksta darbai ir auga augalai rugpjūčio viduryje

        Dabar pats intensyviausias darbymetis. Pilnu tempu kuliame (jei tik leidžia oras ir jei turime kur padėti grūdus). Gerai, kad dar praeitą savaitę spėjome dvi priekabas išvežti į "Kauno grūdų" elevatorių, esantį Alytuje, nes šiandien (pirmadienį)  grūdų jau nebepriėmė. Nebent iš ūkininkų, kurie yra sudarę išankstines sutartis. O sandėlyje viskas užpildyta kvietrugiu - jau nebereikėtų pilti. Tenka dar truputį pasispausti ir manau dar supilsime bent dvi priekabas miežių ir liks dvi pripiltos: viena didžioji ir viena mažoji -pardavimui. Tikėkimės, kad tiesa, ką sakė šiandien per vakaro žinias: kitą savaitę atsidarys elevatoriai, tada galėsime atlaisvinti priekabas vasarinio rapso kūlimui.Tai tiek apie naujienas. O dabar detaliau apie darbus. 

      Kulti sekasi visai gerai: kombainas negenda. Nebet negerai tik tai, kad miežiai labai smarkiai suguldyti ir juos reikia "greboti" nuo žemės.  Toks kūlimas suryja daug laiko, bet ir negaila, kai toks geras derlius. Taip pat labai trugdo tarp javų išaugę krienai, kurie buvo sodinti prieš penkis metus, bet vistiek išdygsta jų didžiuliai lapai tarp miežių.

Šie krienai buvo sodinti prieš 5 metus, bet vis dar išlenda

Puikiai matosi buvusio krienų lauko ribos

Kūlimas 2012. Bėdos ir džiaugsmai

Pradėsiu nuo džiaugsmų. Jau pilnu tempu naudojame paruoštą naująją priekabėlę. Labai gerai, kad dar šiemet ją pabaigėme atnaujinti. Labai patogi: sutalpinam keturis pilnus bunkerius arba beveik pilnus penkis, bet po penkių jau būna sklidina. Taip pat ji labai tiko prie Deutz-Fahr traktoriaus, didesnės jis jau sklandžiai nebepatemtų.  Taigi įdedu video, kaip vyksta iškrovimas į priekabą.

Nespėju ilgiau pasidžiaugti, o čia jau ir kliūtys. Niekaip neįsibėgėja kūlimas, nes tik javai išdžiūsta, tai ir vėl palyja - neįmanoma kulti, nes neturim džiovyklos. Iškart į elevatorių nesinori vežti (labai daug nuskaito pinigų už drėgmę ir šiukšlingumą). Tad vis stengiamės palaukti kol javai bus sausi ir vežti į sandėlį. Daugiausiai parduodam pavasarį, kai būna aukščiausia kaina ir įmonės pasiima tiesiai iš sandėlio (tad nenuskaito už šiukšles ir drėgmę).
Kadangi penktadienį palijo, tik sekmadienį bandysim išvažiuoti į laukus, į kūlimą. Tačiau javai bus dar drėgnoki, nes vėjo visiškai nėra - javus tik kepina, o ne džiovima. Įdedu video, kokia audra artėjo penktadienį ir kaip vidurį darbo teko nuo jos bėgti.

Pasiruošimas javapjūtei ir kūlimas 2012

Paskutines savaites vyko smarkus pasiruošimas javapjūtei. Pirmiausia pradėjome nuo priekabos, kurią nusipirkome šių metų pavasarį, bet niekaip nesuspėjome sutvarkyti anksčiau, tad prieš pat javapjūtę teko prie jos gerai padirbėti. Iš pat pradžių priekaba atrodė štai kaip:

Šoniniai bortai jau nuimti - likus platforma