Ciklas apsisuko. Vėl pavasarinė sėja

Jau labai seniai rašiau tinklaraštyje. Sekmadienis puiki progra įrašyti gražų straipsnelį. Ką tik praūžė labai vėluojanti, bet naši sėja. Nors ir labai vėlai pradėjome sėją, bet jau beveik visi šiais metais planuoti įsėti augalai jau žemėje. Belikę pasodinti krienus ir likusioj žemėj pasėti dobilus.
O dabar keletas nuotraukų iš sėjos:

Pirmiausia reikėjo pasikeisti sulūžusias detales, paruošti techniką sėjai

Pirmiausiai pradėjome sėją nuo linų, po jų lėkėme sėti miežius, rapsus, garstyčias, pluoštines kanapes, burnotį. Skubėjome kuo greičiau visas sėkleles paguldyti į žemės patalus, kol pastaroji neperdžiūvo.

Besėjant vasarinius miežius

Pildomės sėklomis ir dirbame toliau

Sėjam sėjam nuo ryto iki vakarėlio

Besidžiaugt vėluojančia, tačiau sklandžia sėja trukdo prastai peržiemoję kvietrugiai. :(

Šiauriniuose šlaituose kvietrugis po sunkiai tirpusiu sniegu iššuto.  Gaila - dideli nuostoliai. 

Pabaigai: jau išdygę linų daigeliai. 

Stengsimės ir toliau pranešinėti kaip viskas auga, kaip sekasi krienus sodinti. Laukiame gražios artėjančios vasaros.

Prisimenant 2012 m. darbymetį. LINAI

"Iš pradžių dainuodavo dainas apie linelį, o kai šių pritrūkdavo, ir kitas, ypač tas, kurios geriau išeidavo. Taip ir skambėdavo kaime rovėjų dainos, nes tuo pačiu metu raudavo ne vienas, o keli ūkininkai." 

        Šia ištrauka iš Vito Valatkos rašytinio palikimo "LINŲ AUGINIMO IR APDIRBIMO PAPROČIAI" (šaltinis ir pilnas straipsnis: http://zam.mch.mii.lt/Mokslas/Linu_augin_apdirb_paproc.htm) noriu pradėti šios dienos straipsnelį apie linų auginimą Lietuvoje. 
          Juk niekam ne paslaptis, jog šis augalas Lietuvos ūkiuose šiandien yra retas. Ne visi vaikai jau ir bežino, kas tai per rūšis. Kalbant su įvairiais žmonėmis tampa aišku, kad šio naudingo augalo žmonės pasiilgsta. Atsiminti linus priverčia vaizdiniai iš vaikystės, kai tėvai nurovę ir apdirbę linus veždavo iš jų išspausti aliejų:
        - Tėvas išvažiuodavo ir grįždavo tik kitą dieną (mat spaudykla būdavo tolokai), o ir spaudimas užtrukdavo. Užtat visi laukdavo to šviežumėlio skanaus,- pasakoja viena labai maloni pašnekovė. Ak, gera klausyti... Kuo toliau, tuo vis labiau suprantame, kad ši tema ne vienam aktuali ir artima, tad norėtume detaliau panagrinėti, kiek tų linų auginama šiandien, kiek kartų sumažėjo jų plotai, kodėl ir dėl ko ne vieno atminties prisiminimuose glūdintį augalą ūkininkams tenka pakeisti kitomis kultūromis?

    Taigi, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti skaičius, juos pavaizdavome diagramose pasinaudodami Lietuvos Statistikos departamento duomenimis.

      Diagramoje žemiau matome, kad prieš 10 m., t.y. 2002 m. linų buvo auginama net 9500 ha. Metams bėgant jų plotai vis mažėjo. Žiūrėkime kas vyko paskutiniais metais - 2012 m. pasėta tik 300 ha ! prie šio skaičiaus turiu dėti šauktuką - tai 30 kartų mažiau nei prie dešimt metų.

       Toliau panagrinėkime istoriją. Lietuvoje buvo auginama dviejų rūšių linai - pluoštiniai (skirti pluoštui perdirbti - siūlams ir pan., nors ir jų sėmenys buvo naudojami aliejui spausti) ir sėmeniniai (naudojami aliejaus spaudimui ir kitam maistui). Diagramoje apačioje matome, jog pluoštinių linų auginimas visai sustojo.

Šventinė 2013 metų nuotaika

 Pirmiausia mūsų visa šeima jus sveikina su atėjusiais Naujaisiais metais. Kiekvienam mūsų dienoraščio lankytojui linki sveikatos ir daug dvasinės stiprybės 2013 metais.

Prie mūsų kaimo bažnyčios Kalėdų rytą

Aš su tėvais.

Atkreipkite dėmesį kaip nuostabiai apšalę bažnyčios sienose įmūryti akmenys. Apšalo, nes iki Kalėdų buvo didelis šaltis, o per Kalėdas atšilo - buvo apie nulį laipsnių, atsiradusi drėgmė nuo sniego greitai kondensavosi ant bažnyčios sienose esančių įšalusių akmenų.. Tikrai nuostabiai, Kalėdiškai pasipuošusi bažnyčia.

Bažnyčia Šv. Kalėdų rytą.

 2012 metais nesulaukus pasaulio pabaigos, gyvenimas tęsiasi. Niekas nestovi vietoje: tiek darbai, tiek laikrodis vis sukasi ratu. Dar prieš metus sėjai pavasarį miežius, o jau žiūrėk tuoj vėl reikės. Žemės ūkyje rato ciklas kiekviename darbe galioja.
Šią savaitę, po Naujųjų metų, vyksta apžiūrėjimas, ne laukų, bet miškelio. Tokiu skauduliu jis tapo, kai užpernai vasarą smarkiai lyjant lietums kanalą, juosiantį tuos kelis

Žiemai atėjus..

Kiekviena diena tampa vis vėsesnė. Malkų į krosnį reikia atsinešti daugiau. Keliai tapo slidūs, o pievos... buvę žalios pavirto baltomis.

Vaizdas pro langą ankstyvą šios savaitės rytą.

Visi rudeniniai ūkio darbai eina į pabaigą, beliko tik krienus pabaigti valyti (pora dienelių darbo). Tehnika visa nuplauta ir po stogu suvaryta - galės ramiai žiemoti, o ne rūdyti lauke. Prasideda kaime ramybės metas - artėja Šv. Kalėdos.

Tvarkom krienus; Paruošiam žiemai kombainą

Dienos vis šaltėja, tampa vis drėgnesnės, o saulė vos prašvitus skuba vėl į patalus. Netrukus įsivyraus žiema, bet iki tol dar turime pabaigti daug darbų. Tik rytui išaušus skubame į sandėlį, kuriame laukia krienai - tvarkome juos.

Ruošiame krienus žiemoti. Pirmas darbas - apvalyti juos nuo žemių.

Krienai iš arčiau.

Nuo pagrindinės krieno šaknies atskiriame plonas šakneles, apvalome nuo žemių, jei dar kur pradėjęs pūti - išpjauname. Rūsyje šalta ir drėgna, tad per visą dieną ten tūnant sušala kojos, tad gryžus namo tenka gerai pakūrenti krosnelę...
Labai gerai, kad per šią savaitę spėjome nuplauti, išvalyti ir "užkonservuoti" kombainą žiemai. Paprastai šį darbą visada spėdavome padaryti anksčiau, dažniausiai pirmomis rugsėjo dienomis, bet šiais metais labai suvėlavome: reikėjo nukulti linus bei sojos ir paprastas pupeles. Pastarieji augalai labai vėlai subręsta, tad ir kūlimas labai vėlyvas. Po to iš karto reikėjo spėti krienus nukasti, tad taip gavos, kad kombainą sutvarkėm ir uždengėm tentu tik lapkritį.

Iš bunkerio sėklų likučius gremžiu.

Ruduo jau įsibėgėjo, o ūkininko tempas lėtėja

Visur šlapia, pilna lapų prikritę, vakarais vis tamsiau ir tamsiau, bet man šis laikas patinka. Jis turi savo žavesį. Matai kaip viskas rimsta ir rimta,  ruošiasi pasinerti į žiemos patalus. Su gamta ir ūkininkai: vieniems anksčiau darbai pasibaigia, kitiems vėliau, atsiranda laiko poilsiui. Jau vėlų rudenį nebereikia dirbti nuo anksčiausio ryto iki vėlyvo vakaro (22 val.). Saulė pasirodo vėlai - apie 8 valandą ryto, o leidžiasi apie 5, tai aš kaip ir ta saulė, kol šviečia tol krutu, o kai jau nebe tai poilsis.
Vėlyvo rudens darbai - ne patys smagiausi, bet ir ne patys sunkiausi. Kartais tenka pašalti, pvz. valant  morkų lapus, bet čia problema ne oras, o tai kad gerai apsirengt nesugebu. Nėra blogo oro yra tik bloga apranga. Jei jau prašnekau apie morkas, tai jos šiemet užaugo gerai. Auginom tik sau, bet priaugo tikrai daugiau nei per žiemą patys suvalgysim, ar išgersime kaip sūltis. Iš kitos pusės tai čia pasisekė karvytei, nes gaus paragauti morkų ir bus daug skanaus pienuko.

Morkytės...

Aš tik pagalbininkas, visą morkų tvarkymo darbą padarė tėvai.

Raunam krienus iš žemės

Ūkyje darbai vienas kitą veja: pabaigi vieną, o jau žiūri kitą vėluoji atlikti. Leki kaip voverė rate. Tačiau tai jau paskutiniai darbai, po kurių ateis žiema ir šioks toks poilsis ūininkams. 

Tad dabar apie tuos paskutinius darbus. Pats didžiausias -  nukasti visus krienus ir kuo greičiau (kol sausa), suvežti į rūsį po stogu, nes jau po trijų dienų prognozuojami lietūs, kurie įmerks dirvą ir neleis krienų iš dirvos iškasti. Tad būsimasias tris dieneles teks gerai paplušėti, kad suspėtume.

Šiemet šaknys geros. Aišku, yra ir prastai užaugusių, kurios baisiai išsišakojo, nes buvo labai drėgna vasara ir jų apvalyti nespėta. Iš šakotų bus galima kitiems metams paruošti sodinukus.

Porelė labai gražių gerai išsikasusių šaknų

Nukastos krienų vagos. Nors kasamoji kasa labai giliai, tačiau ne visada pavyksta visus krienus ištraukti