Linus sėjom saulėtą pavasario dieną. Namuose Mindaugas pasisvėrė, prisipylė į maišus linų sėmenų, sukrovė į automobilį. Sėdo į traktorių, aš į mašiną ir iškeliavome į bene gražiausią lauką, apsuptą medžių, daugiausia beržų.
 |
| Ant dirbamų laukų tuoj atvyko gandras, po to dar du, po to - keturi...ir taip kokia dvylika lydėjo sėją. |
 |
| Kadangi reikėjo nuolat sėjamąją pripildyti sėklų, tai aš ir priveždavau. |
 |
| Spėjau ir beržo šakelių prisiskinti... |
 |
| ...ir vantą susirišti. |
 |
| Tas malonus ir gaivinantis beržų kvapas... |
 |
| Vidury lauko gyvena senas kaštonas. Tuo metu žydėjo. |
 |
| O čia dar senesnis jau nudžiūvęs medis. |
 |
Šie medžiai vidury laukų primena, kad anksčiau čia buvo sodyba. Jiems antrina dirvoje randami senų koklių gabalėliai bei kitokie smulkūs rakandai. Visai šalia, prie šio beveik 1 metro skersmens sudžiūvusio medžio, kamienu remiasi jau paūgėjęs jaunas žalialapis.
Pasidomėjau, kad klevai išgyvena nuo 150 iki 250 metų, ąžuolai apie 500–1000 metų, tačiau pasitaiko ir senesnių, gyvuojančių iki 1500 metų (ar dar ilgiau). Kai kurios beržų rūšys išgyvena iki 160 metų amžiaus.
Belieka tik susimąstyti kokie mes maži ir laikini šioje žemėje... |
 |
Gal neryškiai matosi, bet dirbom ne tik mes - savo kasdieniais darbais namuose buvo užsiėmę ir skruzdėlytės.
 |
Besėjant nutrūko vienas sėjamosios vamzdis. Teko remontuoti vietoj - apsukti skuduru ir surišti 'šniūru':)
 |
| Kai kur sunkiau pravažiuoti... |
 |
| Kruopštūs baigiamieji važiavimai - kad visuose dirvos kampeliuose linai gražiai sudygtų. |
 |
Atliktas svarbus pavasario darbas - pasėtas tradicinis lietuviškas augalėlis. Belieka laukti... Tiesa, jau sulaukėm :) Tik kai šlapia sunku iki šios žalios zonos privažiuoti, kadangi aplinkui nerasite nei greitkelių, nei asfaltuotų kelių... Tik siauras vos įžiūrimas lauko keliukas, vietose užslėptais dideliais akmenimis ir duobėmis. Krūmai, medžiai, žolė, žaluma, nuostabus gamtos gaivumas su laukų vėjeliu...
Iki |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą