Žiemai atėjus..

Kiekviena diena tampa vis vėsesnė. Malkų į krosnį reikia atsinešti daugiau. Keliai tapo slidūs, o pievos... buvę žalios pavirto baltomis.

Vaizdas pro langą ankstyvą šios savaitės rytą.

Visi rudeniniai ūkio darbai eina į pabaigą, beliko tik krienus pabaigti valyti (pora dienelių darbo). Tehnika visa nuplauta ir po stogu suvaryta - galės ramiai žiemoti, o ne rūdyti lauke. Prasideda kaime ramybės metas - artėja Šv. Kalėdos.

Tvarkom krienus; Paruošiam žiemai kombainą

Dienos vis šaltėja, tampa vis drėgnesnės, o saulė vos prašvitus skuba vėl į patalus. Netrukus įsivyraus žiema, bet iki tol dar turime pabaigti daug darbų. Tik rytui išaušus skubame į sandėlį, kuriame laukia krienai - tvarkome juos.

Ruošiame krienus žiemoti. Pirmas darbas - apvalyti juos nuo žemių.

Krienai iš arčiau.

Nuo pagrindinės krieno šaknies atskiriame plonas šakneles, apvalome nuo žemių, jei dar kur pradėjęs pūti - išpjauname. Rūsyje šalta ir drėgna, tad per visą dieną ten tūnant sušala kojos, tad gryžus namo tenka gerai pakūrenti krosnelę...
Labai gerai, kad per šią savaitę spėjome nuplauti, išvalyti ir "užkonservuoti" kombainą žiemai. Paprastai šį darbą visada spėdavome padaryti anksčiau, dažniausiai pirmomis rugsėjo dienomis, bet šiais metais labai suvėlavome: reikėjo nukulti linus bei sojos ir paprastas pupeles. Pastarieji augalai labai vėlai subręsta, tad ir kūlimas labai vėlyvas. Po to iš karto reikėjo spėti krienus nukasti, tad taip gavos, kad kombainą sutvarkėm ir uždengėm tentu tik lapkritį.

Iš bunkerio sėklų likučius gremžiu.

Ruduo jau įsibėgėjo, o ūkininko tempas lėtėja

Visur šlapia, pilna lapų prikritę, vakarais vis tamsiau ir tamsiau, bet man šis laikas patinka. Jis turi savo žavesį. Matai kaip viskas rimsta ir rimta,  ruošiasi pasinerti į žiemos patalus. Su gamta ir ūkininkai: vieniems anksčiau darbai pasibaigia, kitiems vėliau, atsiranda laiko poilsiui. Jau vėlų rudenį nebereikia dirbti nuo anksčiausio ryto iki vėlyvo vakaro (22 val.). Saulė pasirodo vėlai - apie 8 valandą ryto, o leidžiasi apie 5, tai aš kaip ir ta saulė, kol šviečia tol krutu, o kai jau nebe tai poilsis.
Vėlyvo rudens darbai - ne patys smagiausi, bet ir ne patys sunkiausi. Kartais tenka pašalti, pvz. valant  morkų lapus, bet čia problema ne oras, o tai kad gerai apsirengt nesugebu. Nėra blogo oro yra tik bloga apranga. Jei jau prašnekau apie morkas, tai jos šiemet užaugo gerai. Auginom tik sau, bet priaugo tikrai daugiau nei per žiemą patys suvalgysim, ar išgersime kaip sūltis. Iš kitos pusės tai čia pasisekė karvytei, nes gaus paragauti morkų ir bus daug skanaus pienuko.

Morkytės...

Aš tik pagalbininkas, visą morkų tvarkymo darbą padarė tėvai.

Raunam krienus iš žemės

Ūkyje darbai vienas kitą veja: pabaigi vieną, o jau žiūri kitą vėluoji atlikti. Leki kaip voverė rate. Tačiau tai jau paskutiniai darbai, po kurių ateis žiema ir šioks toks poilsis ūininkams. 

Tad dabar apie tuos paskutinius darbus. Pats didžiausias -  nukasti visus krienus ir kuo greičiau (kol sausa), suvežti į rūsį po stogu, nes jau po trijų dienų prognozuojami lietūs, kurie įmerks dirvą ir neleis krienų iš dirvos iškasti. Tad būsimasias tris dieneles teks gerai paplušėti, kad suspėtume.

Šiemet šaknys geros. Aišku, yra ir prastai užaugusių, kurios baisiai išsišakojo, nes buvo labai drėgna vasara ir jų apvalyti nespėta. Iš šakotų bus galima kitiems metams paruošti sodinukus.

Porelė labai gražių gerai išsikasusių šaknų

Nukastos krienų vagos. Nors kasamoji kasa labai giliai, tačiau ne visada pavyksta visus krienus ištraukti

Soja - turbūt ne lietuvoj auginti...

Šios savaitės pirmadienį nukūliau soją. Gaila tik, kad teko ją kulti kai jos drėgnumas buvo toks didelis - apie 30 proc. Bent iš pirmo žvilgsnio šis augalas ne Lietuvos klimatui. Praėjusi vasara šiam augalui buvo ypač nepalanki - buvo šalta ir daug drėgmės, todėl piktžolės stiebėsi greičiau nei soja ir ją stelbė.

Štai kaip atrodė sojos laukas debesuotą spalio 15 dieną

Sojos pupelės iš arčiau

Rudenio DŽIAUGSMAI

Jau atėjo rudenėlis ir pasipylė derlius kaip iš gausybės rago. Tikrai smagu pasidžiaugti gausiu derliumi ir labai įdomiais eksponatais. Štai koks grožis:

Nuostabūs moliūgai ir cukinijos auginti tik sau. Viskas tik iš kelių sėklų

O štai du "dičkiai" augę šalia vienas kito

Jau linai aruoduos

Dar praėjusio savaitgalio šeštadienį skubėjome į laukus žiūrėti, ar pakankamai bus pradžiuvę linai kūlimui, o šį šeštadienį jau džiaugiamės visais nukultais ir sudėtais į aruodus. Žmona prisirovė linų kitiems parodyti, o aš tikrinau ar galvenos gerai kuliasi, ar stiebeliai lūžta. Tačiau nusprendžiau - dar ankstoka kulti ir reikia palaukti kol labiau išdžius. Tad kulti išvažiavau tik šios savaitės viduryje - trečiadienį.

Šalia linų lauko

Žmona su puokšte linų

Linų kūlimas 2012

Darbas darbą veja vos spėji vieną pabaigti, o dar du nauji atsiranda. Rugsėjo 10-ą pradėjome kulti linus. Kulti sekėsi gerai, bet orai subjuro ir kūlimas užsitęsė iki dabar. Tačiau, manau, likusį pushektarį kurią nors gražesnę prasišvietusią dieną ir įveiksiu.

 

 Darosi vis sunkiau linus nuo lauko nukrapštyti, nes dienos trumpėja, saulės vis mažiau ir lino stiebelis nespėja išdžiūti - tada ir visos bėdos prasideda. Nebepjauna kombaino dalgis stiebelio. Viskas užsivelia: lenktuvai apsivynioja linais ir dar kur tik netingi linų  prilenda ir stabdo darbą.

Rudeninė sėja 2012

Pastarosios kelios savaitės buvo labai įtemptos. Kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius, teko dirbti nuo aušros iki sutemų. Kai palijo, tenka lengvesnius darbus dirbti. Tik baigus kulti javus suskubome  išdirbti žemes ir kuo greičiau įsėti kvietrugį.  Pastarąjį tinkamiausia įterpti į dirvą pirmosiomis 10 rugsėjo dienų. Paskutinėmis dienomis buvo nuspręstą kvietrugį sėti 3 laukuose: dviejuose laukuose po pūdymo ir šiemet buvusiuose rapsuose. Tad skubėjome suskusti rapsų ražus ir pūdymus, ir kuo greičiau sėti.

Į pūdymus viską sėjome įprastai - suskustą dirvą išfrezavus buvo sėjami grūdai, kartu įterpiamos trąšos. Lauke, kur buvo rapsai teko improvizuoti, bet pirmiausia apie viską iš eilės. 

Pradėjus sėją prasidėjo ir visos bėdos. Nuo pat pirmos dienos "nuleido" ratą t-25 traktoriui, vadinamajam "pupsui". Gerai, kad bent visa tai įvyko prie pat dirbamo lauko - vis tiek galėjome sėti, nes tos dienos "pupso" darbas - trąšų ir sėklų atvežimas iki dirvos.

Nuleistas galinis "pupso" ratas

RAPSŲ KŪLIMAS 2012.09.01

Rapsų kūlimas -

tai daugiau nei nuostabus procesas...

Ką tik ryškiai geltonai žydėję..

     Atvykus to geltonumo akimis ir ieškojau, o čia – tik stagarai (kur jau rapsai nukulti)...

         Maniau, kad supainiojau keliuką ir išlipau ne ten... ir tik mažas aukštų, kaip ir prieš tai, rapsų su pilnomis ankštimis plotelis, priminė, kad čia ta pati vieta – tik jau rudenį. Taip jau sutapo, kad užvakar, pirma rudens dieną, pamačiau nuimamą derlių iš arti. Tai kiekvienais metais palieka ryškų šviesų įspūdį – ne veltui kai kur (gal ir ne Lietuvoje), bet ten kur žmonės gyvena nuo mažens nuo užteršto oro debesų patamsėjusiuose daugiaaukščiuose – organizuojamos ekskursijos į kaimą su labai paprastomis pramogomis : pasivažinėjimu traktoriumi ir pan.

Pabaigus kulti miežius skubame viską suarti

Tik pabaigę kulti miežius skubame kuo greičiau suarti lauką ir, sujungus su greta buvusiu pūdymu, įsėti kvietrugius. Turėtų susidaryti nemažas 18 ha plotas. Tokį bus daug patogiau prižiūrėti nei keletą žemės plotelių po kelis hektarus.
Nors po miežių kūlimo liko daug šiaudų, kurie sunkiai įsiterpia į dirvą ir kai kur lieka paviršiuje,  žemės dirbimas ėjosi gerai. Aišku likę šiaudai dar gali kimšti sėjamąją, bet gal kaip nors pasėsime...

  (Pro langą tolumoje matosi  tamsiai rudas laukas - tai linai - noksta ir laukia kūlimo. Tiek viename, tiek kitame video)

Raportas apie tai kaip vyksta darbai ir auga augalai rugpjūčio viduryje

        Dabar pats intensyviausias darbymetis. Pilnu tempu kuliame (jei tik leidžia oras ir jei turime kur padėti grūdus). Gerai, kad dar praeitą savaitę spėjome dvi priekabas išvežti į "Kauno grūdų" elevatorių, esantį Alytuje, nes šiandien (pirmadienį)  grūdų jau nebepriėmė. Nebent iš ūkininkų, kurie yra sudarę išankstines sutartis. O sandėlyje viskas užpildyta kvietrugiu - jau nebereikėtų pilti. Tenka dar truputį pasispausti ir manau dar supilsime bent dvi priekabas miežių ir liks dvi pripiltos: viena didžioji ir viena mažoji -pardavimui. Tikėkimės, kad tiesa, ką sakė šiandien per vakaro žinias: kitą savaitę atsidarys elevatoriai, tada galėsime atlaisvinti priekabas vasarinio rapso kūlimui.Tai tiek apie naujienas. O dabar detaliau apie darbus. 

      Kulti sekasi visai gerai: kombainas negenda. Nebet negerai tik tai, kad miežiai labai smarkiai suguldyti ir juos reikia "greboti" nuo žemės.  Toks kūlimas suryja daug laiko, bet ir negaila, kai toks geras derlius. Taip pat labai trugdo tarp javų išaugę krienai, kurie buvo sodinti prieš penkis metus, bet vistiek išdygsta jų didžiuliai lapai tarp miežių.

Šie krienai buvo sodinti prieš 5 metus, bet vis dar išlenda

Puikiai matosi buvusio krienų lauko ribos

Pasidžiaukime

         Vis dar žydint lauko gėlėms, tęsiasi malonūs lauko darbai. O smagūs jie dėl to, kad galima stebėti kaip viskas ūgteli, kaip subrandina vaisius... Kitaip sakant kaime nėra monotonijos. 

      Šiuo metu pradžiūvę nuo lietaus javai yra kuliami, o mes pasižiūrėkime kaip keičiasi laukai tų augalų, kurių nuėmimo metas dar neatėjo. 

Kūlimas 2012. Bėdos ir džiaugsmai

Pradėsiu nuo džiaugsmų. Jau pilnu tempu naudojame paruoštą naująją priekabėlę. Labai gerai, kad dar šiemet ją pabaigėme atnaujinti. Labai patogi: sutalpinam keturis pilnus bunkerius arba beveik pilnus penkis, bet po penkių jau būna sklidina. Taip pat ji labai tiko prie Deutz-Fahr traktoriaus, didesnės jis jau sklandžiai nebepatemtų.  Taigi įdedu video, kaip vyksta iškrovimas į priekabą.

Nespėju ilgiau pasidžiaugti, o čia jau ir kliūtys. Niekaip neįsibėgėja kūlimas, nes tik javai išdžiūsta, tai ir vėl palyja - neįmanoma kulti, nes neturim džiovyklos. Iškart į elevatorių nesinori vežti (labai daug nuskaito pinigų už drėgmę ir šiukšlingumą). Tad vis stengiamės palaukti kol javai bus sausi ir vežti į sandėlį. Daugiausiai parduodam pavasarį, kai būna aukščiausia kaina ir įmonės pasiima tiesiai iš sandėlio (tad nenuskaito už šiukšles ir drėgmę).
Kadangi penktadienį palijo, tik sekmadienį bandysim išvažiuoti į laukus, į kūlimą. Tačiau javai bus dar drėgnoki, nes vėjo visiškai nėra - javus tik kepina, o ne džiovima. Įdedu video, kokia audra artėjo penktadienį ir kaip vidurį darbo teko nuo jos bėgti.

Pasiruošimas javapjūtei ir kūlimas 2012

Paskutines savaites vyko smarkus pasiruošimas javapjūtei. Pirmiausia pradėjome nuo priekabos, kurią nusipirkome šių metų pavasarį, bet niekaip nesuspėjome sutvarkyti anksčiau, tad prieš pat javapjūtę teko prie jos gerai padirbėti. Iš pat pradžių priekaba atrodė štai kaip:

Šoniniai bortai jau nuimti - likus platforma

Prieš kūliminiai darbeliai

Belaukiant kūlimo reikia atlikti ir kitus darbus. Vakar dirbau pūdymą, bet visur be galo drėgna, kemša volą,  po paskutinės audros laukai niekaip neišdžiūsta. Įkeliu keletą nuotraukų, kad būtų lengviau įsivaizduoti.
Pirmą kartą į tą lauką bandžiau įvažiuoti  prieš savaitę, tačiau dėl drėgmės nebuvo įmanoma dirbti. Išvalius lėkščių volą kokius tris kart, teko grįžti namo - 6 kilometrus atgal.

Norint išvalyti užkimštą volą reikia pavargti nuo pusvalandžio iki valandos

Vakar sekėsi geriau, tačiau vis tiek teko kelis kartus sustoti ir valyti volą. Nieko nepadarysi, dabar neišdirbus, kažin ar pavyktų šiam lauke žieminius javus pasėti.

Dvi dienas sekusių smarkių liūčių pasemti laukai ir išguldyti javai

Užvakar ir vakar smarkiai lijo. Laukuose susikaupė daug vandens - išguldė javus. Jau dabar matyti, kad kuliant nepavyks surinkti visų javų. Jeigu taip ir toliau, tai gali išvis nereikėti kulti. Nusimato dideli nuostoliai... Lietui nepasakysi nelyk, o vėjui nepūsk. Keletas nuotraukų pravažiavus per laukus:

Po lietaus. Kairėje miežiai, o dešinėje linai

Pilnu tempu viskas žydi

Vakar bei šiandien apžiūrinėjau laukus, padariau keletą nuotraukų. Šiuo metu kas tik gali, tas ir žydi. Nuo pupelių iki linų. Tik gaila, kad sugedo fotoaparatas ir viską teko įamžinti su foto kamera telefone - nuotraukos nėra tokios kokybiškos.
Visur važiavau su žmona, tad pavyko nuotraukose ir patiems įsiamžinti :)
Pradėsiu nuo linų: jie dabar pilnai žydi, tad dabar patys gražiausi. Matyti, kad derlius bus geras. Nebent nepavyktų jo nukulti.

Įsiamžinome ir mes:

"Perlėkiau per laukus sekmadienio pavakarę"

Sekmadienio pavakarę buvo daugiau laiko - tuo naudodamasis greitai perlėkiau laukus, pažiūrėjau, kaip viskas auga. Keletas nuotraukų:

Ravimos pupelės. Kairėje matosi krienai

Ravimos pupelės nuo begalės piktžolių, kurios jau spėjo peraugti. Galvoje mintis, kad bergždžias reikalas. Darbo labai daug, o jos pasisėję retai ir netolygiai. Norint tinkamai jas pasėti reikia ruošti kitokią, ne javų sėjamąją. Galbūt tiktų kukurūzų... Tada tikriausiai  pavyktų pasėti kas 5 cm pupeles, jos būtų daug tankesnės.

Jau pradeda žydėti linai

Pradėdami žydėti linai pasipuošė žiedeliais - laukas kaip dangus žvaigždėtas. Kol kas matosi tik pavieniai žiedai, bet už kelių dienų jų bus pilna.

Pirmieji žiedeliai, kaip žvaigždės

 Šiandien laukuose buvo didelis vėjas - linai bangavo kaip jūra.

Įdomesni ūkio augalai

Sekmadienis buvo laisvesnis nuo darbų tai vakare nutariau aprodyti, kaip auga neįprasti paprastam ūkininkui augalai. Neįprasti tuo, kad ne kiekvienas Lietuvos kaime tokį augalą augina.

Šiuo metu augalai atrodo taip:

1. LINAI 

Linų laukas

 Linai kol kas auga gerai, kai kur truputį po smarkaus lietaus, matosi, numirkę - šviesesni. Bet turėtų atsigauti. Laukiam, kada pradės žydėti.

Durys jau baigtos!

Jau apskardinom abejas duris, prijungėm vyrius.

Įvažiavimo durys

Impregnavimas linų sėmenų aliejumi

Vakar teko padirbėti prie daržinės durų. Senosios jau supuvo, tad teko daryti naujas.

Durys prieš impregnavimą

Darbas įpusėtas, liko prijungti vyrius ir išorę apskardinti. Jau galima impregnuoti medieną, kad naujoms durims nenutiktų taip kaip senosioms.

Trumpas prisistatymas

Pabandysim prisistatyti: kas mes tokie, kas čia per ūkis ir kas čia bus rašoma.

Ūkis nedidelis - neturim nei milžiniškų traktorių, nei tūkstančių hektarų žemės, nei „džipo“ po laukus lakstyti. Jis užima truputį daugiau nei 50 hektarų. Visas ūkis yra perleistas iš mano tėvo, kuris jį dirbo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Mūsų karvutė

Dar vaikystėj, prisimenu, tekdavo sunkiai padirbėti laukuose: karvutėms šieną rinkti, į priekaba krauti šiaudus ir vežti į lauko galą - gi nepaliksi lauke mėtytis, nes nebus įmanoma užarti. Iki dabar likęs toks truputį nemalonaus jausmo prisiminimas, kuris iškyla, kai reikia mūsų vieninteliai karvutei šieną suvežti. Tai darome kaip tik šiuo metu, bet tai tik juokai palyginus su tuo, kad tekdavo rankutėm sukrauti tiek šieno, kad pakaktų visoms 15 karvučių, kurias laikėm.

Puikiai sudygę šių metų miežiai, belieka laukti tik gero derliaus

Dabar viskas pasikeitė - man perėmus ūkį. Ūkis pakeitė savo tipą ir iš pienininkystės tapo augalininkystės. Ko tik nespėjome auginti: serbentų, kviečių, rugių, kvietrugių, bulvių, krienų, miežių, rapsų, pupelių, braškių... Tikriausiai dar liko ir daug nesuvardintų. Dabar ūkio kryptis po truputį aiškėja ir liekame prie to, kas labiausiai sekasi, ką mokame auginti ir užauginti.