Laikas javapjūtei..

Spalva, skonis - grūdai jau pasiruošę savo vasaros kelionei.

Tepaluotos rankos, prakaito lašeliai nuo kruopštaus pasiruošimo javapjūtei. Dulkių debesys švarinant sandėlį naujam derliui. Aplink skraindančios pjuvenos - sėklų valomosios dalių atnaujinimas. Susimąstymas. Kombainas. Saulė ir puikus oras. Gelsvi laukai aplinkui. Visa tai ir be kalendoriaus rodo, kad atėjo laikas...Laikas javapjūtei mūsų ūkyje. Ta proga kviečiame atsipūsti ir lengvai pasivaikščioti po laukus:


       

ALIEJINIAI AUGALAI MŪSŲ ŪKYJE. Žydėjimo metas (I - PLUOŠTINĖS KANAPĖS ir žvilgsnis į linus)

PLUOŠTINĖS KANAPĖS. LAMMC Upytės bandymų stočiai atlikus daug tyrimų beauginant pluoštines kanapes Lietuvoje (APIE JŲ TYRIMUS SKAITYKITE ČIA www.asu.lt/file.doc?id=52645) ‎ bei leidus Lietuvoje auginti pluoštines kanapes,  Kaip jau minėjome ankstesniuose straipsniuose - pirmieji metai kaip pasėjome pluoštinio tipo kanapių - jos psichikos neveikia, iš jų gaminamas pluoštas, maistinis aliejus.

Pagal LAMMC Upytės bandymų stoties tyrimų ataskaitą, kurią galite rasti internete - http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file174.pdf  šiek tiek informacijos apie pluoštines kanapes: 

*  "Pagrindinis kanapių pluoštui ir sėkloms augintojas ES – Prancūzija – augina 54 % viso auginamo ploto, Vokietija – 11 %, Didžioji Britanija – 9 %, Lenkija ir Italija – po 6 %, Ispanija – 4 %" ES - apie 10-12 tūkst. ha.

*  Sėklos naudojamos maistui, pašarams, kaip žaliava aliejui, arba kaip dauginamoji medžiaga. Pluoštinių kanapių aliejaus sudėtyje yra apie 80 % pagrindinių riebalinių rūgščių – linolo rūgšties (omega-6) – apie 55%, alfa-linoleno (omega-3) – apie 22 %, be to yra gama-linoleno rūgšties (iki 4 %) ir stearino rūgšties (iki 2 %). 

*  Pluoštinių kanapių aliejus yra vertingas ir naudojamas kosmetikai, dažams gaminti bei maistui. Pluoštas pasaulyje naudojamas kaip celiuliozės žaliava. Yra netgi terminas, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „nemedienos popierius“ (Tree-free paper) – gaminamas vien iš žolinių augalų – pluoštinių kanapių, linų, kukurūzų, javų šiaudų celiuliozės. Iš visų išvardintų augalų pluoštinės kanapės ploto vienete sukaupia daugiausiai biomasės. Daugiau informacijos LAMMC Upytės bandymų stoties tyrimų ataskaitoje čia- http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file174.pdf    

KELETAS NUOTRAUKŲ IŠ MŪSŲ PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ LAUKO:

BURNOTIS - arba, kaip aš pavadinčiau, stebuklingų pupų pasekėjas.

Iš Antano Svirskio - habilituoto daktaro bei selekcininko - sužinojome apie šį nepaprastą ir, kaip galima teigti, užmirštą, be galo naudingą augalą. 

Iš aguonos dydžio grūdelio per 4-5 mėnesius palankiomis  sąlygomis vieno augalo masė gali užaugti iki 5-20 kg (primena pasaką apie stebuklingas pupas), o 1,5 m ilgio žiedyne subręsti iki 0,5 kg sėklų. Burnočių aukštis - nuo 0,8 iki 3 metrų ("Burnočiai - pašaras, maistas, vaistas"Vilnius :Valstiečių laikraštis, 2007. - 48 p.).

 A.Svirskis savo knygoje ("Burnočiai - pašaras, maistas, vaistas"Vilnius :Valstiečių laikraštis, 2007. - 48 p.) rašo, kad seniau grūdiniai burnočiai buvo viena iš svarbiausių maistinių augalų rūšių. Jie buvo vartojami bemaž kaip kukurūzai ir pupelės. Labai svarbu, kad burnočių sėklose yra  net 15-17 proc. baltymų, tuo tarpu ryžiuose tik 8 proc., kviečiai taip pat atsilieka  - nuo 9 iki 14 proc. Tai labai svarbu vegetarams, veganams bei kiekvienam besidominčiam tuo, ką valgo. Pagal ląstelieną burnočiai lenkia avižas. Be to, burnočiuose  kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio yra daugiau nei piene.  Šie duomenys iš USDA (JAV žemės ūkio departamento) maistos medžiagų duomenų bazės - galima ir konkrečiau pasianalizuoti:http://ndb.nal.usda.gov/ndb/foods/show/2803?fg=&man=&lfacet=&format=&count=&max=25&offset=&sort=fg&qlookup=   http://ndb.nal.usda.gov/ndb/search/list?format=&sort=fg&fg=&order=desc

http://ndb.nal.usda.gov/.

Taigi, pažvelkime kaip atrodo burnočių auginimo antras dublis mūsų ūkyje (antras, kadangi pirmą kartą auginome praėjusiais metais - patirtis parodė ne tik tai, kad burnočiai auga TIK prižiūrimi ekologiškai, bet "pripažįsta" tik rankų darbą (tame tarpe ravėjimą, kažkiek retinimą - beravint, nes laiku neišravėjus, ne tik kad bus sunku įžengti į burnočių lauką, bet ir teks pavargti juos iškulint). Padirbėję galime pasidžiaugti ir pasidalinti išstypusiais burnočiais ŠĮMET, 2013-07-07.

KOL ŠILDO SAULUTĖ IR DAR SIRPSTA UOGOS - RUOŠIAME ATSARGAS ŽIEMAI

          Kadangi Lietuvoje braškių derėjimo laikas kaip žybsnis trumpas - stabdome šią akimirką ir konservuojame. Juk aplinkui spengiant baltam šaltukui taip nuostabu išsitraukti iš sandėliuko ryškiai raudonos saldžios uogienės ar džemo ir paskanauti su šiltais blyneliais. Mmm.. Taigi...nuraškius vėlyvasias braškes iš daržo, jos pargabenamos namo...O tada...

1. Pirmiausia atskyriame nuo braškių kotelius.

Dienos bėga, bėga ir nieko nelaukia

Šios dienos nuotraukų neturiu, tai greitai peržvelgsiu praėjusį mėnesį - birželį. Viskas po sėjos gerai sudygę, sparčiai veržiasi link saulės. Įdomiausia stebėti naują mūsų ūkyje auginamą augalą - pluoštinę kanapę. Atrodo ką tik pasėjai, o ji jau iš žemės išlindus, dar savaitė ji jau 20 cm ūgio, o toliau dar greičiau, nebelieka konkurenčių, net žolių - viską ji užstelbia.

Pluoštinės kanapės praėjus savaitei po sėjos.

Dar po savaitės - visos piktžolės liko prie starto lenktynėse dėl saulės.

Čia kanapės dar po geros savaitės-  visos jau pusės metro aukščio.

Visas pluoštinių kanapių laukas.

Šiuo metu, kai rašau, kanapių aukštis man iki smakro. Visos piktžolės užstelbtos, o augalas žydi pilnu tempu.
Šiemet dar auginame ir garstyčias, kurios šiuo metu jau baigia žydėti, o aš turiu jų nuotrauką kur tik pradeda augti po sėjos.

Garstyčios

Garstyčios, kaip ir kanapės, pasižymėjo greitu stelbimu. Augdamos beveik viską užstelbė, tik dabar, kai jau baigia žydėti, lenda viena kita balanda, kas šiai kultūrai labai negerai, nes balandos sėklos kuliant pakliūna kartu su garstyčiomis, kombainas dėl sėklų panašumo nesugeba jų išvalyti.
Burnotis - dar viena mūsų auginama netradicinė kultūra.

Burnotis praėjus porai savaičių po sėjos.

Gaila, kad šis augalas nestelbia piktžolių kaip pluoštinės kanapės ar garstyčios, būtų daug lengviau ir paprasčiau juos auginti, o dabar reikia juos rankomis ravėti.

Viską ravime rankomis patys, nieko nesamdome

Ravėdami gulime ant gultų, kad būtų lengviau ravėti, tad nereikėtų prisilenkus nugaros varginti. Gultai prikabinti prie traktoriaus, kurį vairuoja tėvas, o mes trise ravime burnotį. Kito būdo šį augalą apsaugoti apsaugoti nėra, todėl tenka kokią savaitę gerai pasikankinti tarp burnočių.

 

Paravėjus burnotį reikia ir šviežiai prinokusių braškių pavalgyti

Taip pat teko išbandyti naują mūsų ūkyje tiesioginės sėjos sėjamąją, kuri įterpia sėklas tiesiai į nedirbtą dirvą. Pabandymui pasirinkome sideracinį pūdymą (augalai auginami tam, kad juos paskui dėl trašos įterpti į dirvą).

Tai tiek šiam kartui.