Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.
– Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Ar buvo kitokių svarstymų, galimybių?
– Ūkyje su tėvais dirbau nuo vaikystės ir iš kaimo, galima sakyti, niekada nebuvau išvažiavęs. Taip, studijavau Kaune, tačiau nuo kaimo nenutolau. 2006 metais tėvų ūkį perėmiau į savo rankas. Gavęs ES paramą jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui įsipareigojau 5 metus ūkininkauti ir nekeisti ūkio krypties. Nebuvo kur trauktis – privalėjau tęsti pradėtus darbus. Sėjau, kūliau javus, rapsus, prie manęs prisijungė ir žmona Ieva, tad buvo aišku, ką veiksime artimiausius metus. Vėliau buvo pamąstymų ir apie kitokią veiklą, net darbą užsienyje, bet įvertinę tėvų indėlį kuriant ūkį nusprendėme jame likti ir darbus tęsti toliau.
Ne visada būna lengva kelioms kartoms gyventi po vienu stogu, bet žinome, jog priėmėme teisingą sprendimą. Juk seniau kelių kartų gyvenimas vienuose namuose buvo savaime suprantamas dalykas.
– Perėmę tėvų ūkį pradėjote auginti ne tik tradicinius javus, rapsus, bet ir netradicinius aliejinius, kitokių rūšių augalus. Kodėl nusprendėte keisti ūkio kryptį?
– Ūkyje su tėvais dirbau nuo vaikystės ir iš kaimo, galima sakyti, niekada nebuvau išvažiavęs. Taip, studijavau Kaune, tačiau nuo kaimo nenutolau. 2006 metais tėvų ūkį perėmiau į savo rankas. Gavęs ES paramą jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui įsipareigojau 5 metus ūkininkauti ir nekeisti ūkio krypties. Nebuvo kur trauktis – privalėjau tęsti pradėtus darbus. Sėjau, kūliau javus, rapsus, prie manęs prisijungė ir žmona Ieva, tad buvo aišku, ką veiksime artimiausius metus. Vėliau buvo pamąstymų ir apie kitokią veiklą, net darbą užsienyje, bet įvertinę tėvų indėlį kuriant ūkį nusprendėme jame likti ir darbus tęsti toliau.
Ne visada būna lengva kelioms kartoms gyventi po vienu stogu, bet žinome, jog priėmėme teisingą sprendimą. Juk seniau kelių kartų gyvenimas vienuose namuose buvo savaime suprantamas dalykas.
– Perėmę tėvų ūkį pradėjote auginti ne tik tradicinius javus, rapsus, bet ir netradicinius aliejinius, kitokių rūšių augalus. Kodėl nusprendėte keisti ūkio kryptį?