Statistikos duomenys byloja, kad pastaraisiais metais sėmeninių linų augintojų skaičius išaugo, bet deklaruojamų kultūrų plotai sumažėjo. Sėmenų aliejaus rinka užpildyta, todėl naujiems gamintojams gana sudėtinga įsitvirtinti rinkoje, o senbuviams tenka dar glaudžiau bendradarbiauti su vartotojais.
Kokybiška žaliava
Mindaugo ir Ievos Smilgių šeimos ūkyje, esančiame Marijampolės rajone, spaudžiamas sėmenų aliejus vartotojams gerai žinomas, nes ūkininkai šia veikla užsiima aštuntus metus. Sėmeniniams linams ūkyje skiriama nuo trijų iki šešių hektarų. Vyras teigė šią kultūrą ėmęs auginti dėl kokybiškos žaliavos. „Kai linus pats pasėji ir išaugini, o vėliau – išdžiovini sėklas, gali garantuoti, kad produkcija kokybiška. Tuomet ir klientai ją vertina, ir mums patiems yra smagiau“, – pabrėžė ūkio šeimininkas.
Dėl savo gydomųjų savybių vertinamas sėmenų aliejus ūkyje spaudžiamas dieną prieš jį parduodant, todėl vartotojams visada patiekiamas itin šviežias. Tačiau M.Smilgys teigė, kad šiam vertingam produktui sunku konkuruoti rinkoje su aliejumi, kuris spaudžiamas iš sėmenų, atvežtų iš kitų šalių. Anot pašnekovo, prieš trejus metus Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, vykdydami stebėsenos programą, ištyrė kelių gamintojų šalto spaudimo linų sėmenų aliejų ir nustatė, kad jis užterštas chemikalais. Buvo išaiškinta, kad šių partijų aliejui spausti buvo panaudoti linų sėmenys iš Ukrainos.
Pasak ūkininko, pastaraisiais metais konkurencija aliejaus rinkoje padidėjo, o paklausa tarp vartotojų išliko ta pati. „Sėmenų aliejaus rinka šiuo metu yra pakankamai prisotinta, todėl naujiems augintojams, spaudžiantiems aliejų, sudėtinga realizuoti savo produkciją“, – pabrėžė M.Smilgys ir pridūrė, kad jų klientų ratą sudaro 80 proc. nuolatinių pirkėjų. Savo produkciją Smilgiai parduoda ūkininkų turgeliuose, internetu ir tiesiai iš ūkio. Pasak pašnekovo, pastaroji prekyba nėra populiari – klientai neįpratę atvažiuoti tiesiai į ūkį apsipirkti.

Pastaraisiais metais sėmeninių linų augintojų skaičius išaugo, o deklaruojami šios kultūros plotai – sumažėjo. Autorės nuotr.

Pataria specialistai
VMVT specialistų teigimu, kuo geriau sėmenų aliejus spaudimo eigoje apsaugomas nuo žalingo šviesos, deguonies ar temperatūros poveikio, tuo daugiau vertingų nepakeičiamų riebalų rūgščių (omega 6, omega 3) jame randama, ypač pirmosiomis dienomis. Nusipirkus sėmenų aliejaus, rekomenduojama jį pradėti vartoti maistui nedelsiant, kol produkte esančių veikliųjų medžiagų koncentracija yra didžiausia. Ilgiau laikant netinkamomis sąlygomis (išpilstytą ne į tamsaus stiklo butelius arba laikomą saulėtoje ar šiltoje vietoje), sėmenų aliejaus mitybinė vertė sparčiai mažėja. Atidarytą sėmenų aliejaus pakuotę rekomenduojama laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2–5 savaites. Vertingos veikliosios sėmenų aliejaus medžiagos sparčiai nyksta kepant (pasiekus vos 40°C), todėl jis visiškai netinka kepti, nes dėl ypač greitos oksidacijos apkarsta. Teigiama, kad aliejaus savybes, kokybę ir maistinę vertę lemia riebalų rūgščių kiekis, sudėtis ir jų tarpusavio santykis. Sėmenų aliejaus aukštą mitybinę ir biologinę vertę užtikrina gyvybiškai svarbios polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų žmogaus organizmas negali pats pasigaminti ir būtinai privalo gauti su maistu. Be gyvybiškai svarbių medžiagų, sėmenų aliejuje randama riebaluose tirpstančių vitaminų A, E, K, D, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – kalio, magnio, cinko, lecitino, dietinių skaidulų, fermentų, fitoestrogenų.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2013 metais buvo registruoti 36 linų augintojų ūkiai, vidutiniškai viename ūkyje buvo auginama 7,1 hektaro linų. 2016 metais linų augintojų pagausėjo: buvo registruoti 63 ūkiai, tačiau auginamų kultūrų plotai sumažėjo – vienam ūkiui vidutiniškai atiteko 3,6 hektaro linų.