Pabandysim prisistatyti: kas mes tokie,
kas čia per ūkis ir kas čia bus rašoma.
Ūkis nedidelis - neturim nei
milžiniškų traktorių, nei tūkstančių hektarų žemės, nei
„džipo“ po laukus lakstyti. Jis užima truputį daugiau nei 50
hektarų. Visas ūkis yra
perleistas iš mano tėvo, kuris jį dirbo nuo pat Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo.
 |
| Mūsų karvutė |
Dar vaikystėj, prisimenu, tekdavo
sunkiai padirbėti laukuose: karvutėms šieną rinkti, į priekaba krauti šiaudus ir vežti į
lauko galą - gi nepaliksi lauke mėtytis, nes nebus įmanoma užarti.
Iki dabar likęs toks truputį nemalonaus jausmo prisiminimas, kuris
iškyla, kai reikia mūsų vieninteliai karvutei šieną suvežti.
Tai darome kaip tik šiuo metu, bet tai tik juokai palyginus su tuo,
kad tekdavo rankutėm sukrauti tiek šieno, kad pakaktų visoms 15
karvučių, kurias laikėm.
 |
| Puikiai sudygę šių metų miežiai, belieka laukti tik gero derliaus |
Dabar viskas pasikeitė - man
perėmus ūkį. Ūkis pakeitė savo tipą ir iš pienininkystės
tapo augalininkystės. Ko tik nespėjome auginti: serbentų,
kviečių, rugių, kvietrugių, bulvių, krienų, miežių, rapsų,
pupelių, braškių... Tikriausiai dar liko ir daug nesuvardintų.
Dabar ūkio kryptis po truputį aiškėja ir liekame prie to, kas
labiausiai sekasi, ką mokame auginti ir užauginti.
 |
| Krieno daigelis mušasi iš dirvos |
Šiame bloge ir pabandysiu papasakoti
ką taip mes auginame, kaip kiekvienas augalėlis auga, koks
vabalėlis jį graužia, kokios piktžolės puola. Blogas – ūkio
dienoraštis turėtų būti spalvotas, nes ir pasaulis, kokį jį
Dievas sukūrė, be galo spalvotas. Su begale augalėlių spalvų, su
rasos lašeliu ant rapso lapelio, žėrinčiu visomis vaivorykštės
spalvomis!
Tiesa rašysiu ne vienas, padės ir
žmona Ieva. Tikiuosi pavyks kuo geriausiai pristatyti
ūkį ir Jums patiks ką rašysime .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą