Kelias iki linų laukų duobėtas, akmenuotas... Įveikus visas duobes, prasiskynus kelią medžių šakas,
pagaliau atsidūriau beržų apsuptame mūsų linų lauke. Už tai kaip gera čia atvykti. Aplinkui nedūzgia jokie automobiliai. Pučia gaivus vėjelis...
Ten sutikau ir laukinį draugą.
Štai kaip atrodo tos mažos linų sėmenų "dėžutės":) gražios ir apvalios. Po truputėlį pradeda sunokti.
Šiųmečiai linai tankiai užderėję.
Vaizdas iš viršaus.
Iki pasimatymo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą