2013 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis

I - Kombainas išvažiuoja į laukus. II - Kviečių kelionė iki mūsų stalo.


           
PIRMADIENIS.
2013 m. liepos mėn. 29 d. 12:02 val. - kombainas jau gerokai prabudęs iš poilsio, apžiūrėtas ir paruoštas darbui keliauja į laukus.              

Diena saulėta, javai sausi.


Kviečiai pirmieji byrėjo į bunkerį.
Kadangi kviečių nedaug - apie pusę hektaro - apsukęs vieną kitą ratą...
Kombainas prisipildo pilną bunkerį grįžta į lauko pradžią.
Kruopščiai išpila surinktus grūdelius į priekabą.
Štai kokie gražūs kviečiai, vėliau jie bus išvalyti, tačiau prieš tai keliauja su traktoriumi sandėlį.
Na, dalis grūdų parvažiuoja ir namo, kur iš jų, tą pačią dieną, kepami pirmieji pyragėliai. Pirmiausia grūdai išsijojami.
Sumalami kviečiai.
Štai kiek kviečių miltų.. Kadangi jie pilno grūdo, tad tarp baltų miltų matomos ir sėlenos, kurios, beje, labai naudingos organizmui.

Iš 1,5 puodelio šilto pieno sumaišyto su 2 šaukštais mielių ir 4 šaukštais cukraus, ir 4,5 puodelio susimaltų kviečių miltų bei žiupsnelio druskos susiminkėme tešlos.
Iškočioję ją gaminome štai tokius pyragėlius. Į vidų dėjome braškių džemą (apie kurį rašėme ankstesniame straipsnyje (2013 07 06). Nors čia būtų labai tikę ir naminė obuolių košė ar džemas.
Orkaitėje kepė maždaug 170-180 laipsnių temperatūroje apie 25 minutes. Didesnėje temperatūroje gali per greit apkepti pyragėlių viršus ir neiškepti vidus (bet čia reikia nuolat stebėti kol gražiai paskrus - gali ir greičiau iškepti, gali ir ilgiau "kaitintis" :) - priklauso nuo orkaitės. Tai štai koks grūdų kelias Smlgių šeimos ūkyje - nuo laukų iki mūsų stalo. Aišku visas šitas gražus grūdų kelias iki stalo prasidėjo gerokai anksčiau - nuo sėjos rudenį (r.y. rugsėjo pabaigoje). Tad jeigu paskaičiuosime - reikia ne mažiau 10 mėnesių ir daug darbo, kad turėtume natūralių pyragėlių ant savo stalo. 
P.S. Mums čia bekepant skanėstus kombainas nesiilsėjo -  dar tą pačią dieną kūlė miežius:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą