SĖJA ŪKYJE. BŪTI NUOLANKIAM

Kovo 29 d. -          pasėjome LINUS

Kovo 30 d. -     pasėjome garstyčių
Balandžio 10 d. -    pasėjome raudonuosius   dobiliukus

Balandžio 20, 21 d. - pasėjome žirnius

Antradienis.

Gandrai dar po truputį tobulina savo lizdus, tįsdami ką radę tinkamo. Palankiu oru jie varliauja prilytose balose. 

Ūkininkai taip pat bando įtilpti į gamtos rėmus: sėti kai nelyja, tačiau prieš lietų - kad sėklytės turėtų ką atsigerti, bet ne per daug.

Mindaugas sėja žirnius.

         Prieš sėjant žemę dirbome prisikabinę akėčias su volu. Ten kur augo burnočiai, o dabar gyvens žirniai, žemę dirbome du kartus: pirmąkart tai atlikome maždaug prieš dvi savaites. Tada dar buvo ganėtinai šlapia dirva: traktorius 'arė' savo ratais palikdamas rėžius, o ant padargo vėlėsi storų burnočio stiebų likučiai.

         Žirnių sėjos dieną, situacija kiek pagerėjo: žemė buvo sausesnė, bet vis dar reikėjo stebėti, kad akėčios gražiai važiuotų, o ne grėbtų ir į lauko galą trauktų rudenio ražienos likučius.

  

          Kodėl sėjame žirnius? Pagrindinė priežastis: jie puikiai tinka sėjomainai, nes žirnių šaknys dirvožemyje kaupia azotą. Kitaip tariant - žirnių pagalba natūraliai azotu patręšiamas dirvožemis. O azotas - pagrindinis augalų mitybos elementas, kuris padeda augaliukams augti dideliems ir žaliems bei derliuje sukaupti daugiau baltymų.

      Kaip tik spėjome pasėti žirnius iki iškrentant pirmiesiems lietaus lašeliams. Taigi - lauksime pasirodant daigų:)

       Laukai: kalneliai, balos, dumblas, durpės, molis...:)

       Ši dirvos ir orų įvairovė verčia būti nuolankiems ir derinti savo darbo ritmą. Tačiau bedirbant kasmet tą patį lauką žinai kone kiekvieną balą ir kalnelį.

       Iki greito pasimatymo!

       Laimės Jums!