2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

Sekmadienis - "nedarbadienis" 2017.04.23





Mindaugas,  aš (Ieva) ir Mindaugo mama

Sekmadieninis poilsis gamtos tyloje su paukštelių giesmių prieskoniu. Taip apibūdinčiau takelį Buktos gamtiniame-pažintiniame take. 

Ką ten pamatėme? Skaityti toliau:



Gamtos garsai pati gražiausia tyla ausims. Nepaliesti žmogaus sumanymų girgžda sausi medžiai. Kai kurie jau išgriuvę su šaknimis remiasi i savo brolius. Šalia į saulę jau stiebiasi jų atžalos.  O senųjų kamiene namus surado tūkstančiai sielų - mažesni gyvieji. Natūraliai graži gamtos harmonija.


   


 Sužinojau, kad geniai ne tik tuksena, bet ir moka šaukti: "kvy-yk kvy-yk". Šiandien perskaičiau knygoje, kad tai Vidutinis margasis genys ir tas garsas apibūdinamas kaip ,,teritorinis balsas''. Galbūt tai reiškia, kad taip genys gina savo teritorija :)
Taip pat pasisekė pamatyti aukštai virš medžiu sklandanti juodąjį gandrą, taip pat kažkokį anksčiau mums nematytą mažą paukštelį, pamažu skraidantį ir tupinėjantį aplink  nugriuvusį medį.


                                                                                            Pabuvojome prie ąžuolo - milžino, kurio kamieną dviese neapimtume, tačiau apglėbus rankomis jauti ąžuolo energiją. Senoji liepa taip įspūdinga savo dydžiu, turi daug atžalų, bet tokios energijos, kaip iš ąžuolo, nepajutau.                            Kalbant apie medžius, šiame miške daug skroblų. Sakoma, kad skroblai gyvena 200-300 metų ir kad susiformavę skroblynai kinta nedaug - tad išties įdomu pažvelgti i šimtametį mišką.

Lietuvoje retas augalas - tuščiaviduriai ir tarpiniai ruteniai

Taip pat matėme i Raudonąją knygą įrašytas gėles - tuščiaviduriai ir tarpiniai ruteniai.  Iš tikrųjų, jei nebūčiau perskaičiusi stende apie šią itin retą rūšį, tai gal ir neatkreipčiau dėmesio į šias kai kur iš po medžių stebinčias gėles. Didesnį įspūdį paliko šiuo metu laiku ištisa paklotė "priberta" baltų ir geltonų plukių.

Baltuoja plukės





Pavasarį šiame saugomame žemės plotelyje šviesu ir gėlytės džiaugiasi tiesioginiais, vis labiau šildančiais spinduliais. Kai sužaliuos medžiai - stos šešėlis, bet tik tam, kad ateitų kitas pavasaris.


Toks gyvenimas žemėje. Kiekvieno mūsų misija stengtis ieškoti informacijos ir suprasti šio gyvenimo dėsnius, kurių mes nepakeisime. Pakeisti galime tik save. Ir jei norime keistis, būtinai rasime tam būdų ir priemonių.
Linkiu Jums visiems laimės ir ramybės širdyje! 






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą