2014 m. sausio 31 d., penktadienis

Metai pasikeitė, bet liko kas neparodyta (2 dalis)

Kas dar liko nepapasakota - tai kūlimas. Šių metų kūlimą galėčiau pavadinti - dėkingu. Dėkingas dėl to, kad nors tehnika ir gedo, bet kai oras leido kulymas vyko. Bent jau ne taip kaip pernai, kai teko tiek sausų dienų praleisti. Gedimų šiais metais buvo visokių - o kada jų nebūna :). Kombaino nuožulnią kamerą nukabinti teko net keletą kartų. Vieną kartą subyrėjo jos guolis, kitą kartą nuo susidėvėjimo nutrūko grandinė ir, tikriausiai, dar kartą teks ją atjungti, nes per skubėjimą gerai nesudėjom ir skarda sulinko. Žodžiu - sudėtingai.
Kombainas atjungus nuožulnią kamerą.
Na, šis kombainas visokių 'nesamonių' pilnas. Vieną vakarą jau grįžau po  kūlimo visą dieną (maždaug 10 vakaro), žiū vairas nesisuka ir laksto, dar ir pats kombainas pasviręs. Na ką, lipam lauk pažiūrėti kas atsitiko. Žiūriu, kad be rato važiuoju, o jau pavargęs nieko nebenoriu tik miegoti. Rato barabanas buvo perveržtas ir įskilęs, o laikui bėgant įskilo visai ir išlėkė kur varžtais tvirtinasi. Tai teko naktį pavargti kol patvarkėm, kad bent namo galėtumėm grįžti. Aišku, kaip ir kasmet tų pačių problemų buvo su dalgio švytuokle, saulės dantračiu, bet kombainas šiemet buvo "geras" - visą dieną pradibdavo be nesklandumų ir tik vakare sugesdavo.
Mūsų ūkis, toks netradicinis ir auginantis nestandartines kultūras, tai tik nukūlus pvz. kanapes, garstyčias, ar linus tenka tą pačią naktį juos išvalyti ir kuo greičiau į džiovyklą.
Kanapės džiovykloje.
Tenka naktį padirbėti. Ypač su kanapėmis, nes jei tik pusę paros sėklos prabūna nukultos ir nepravėdintos - viskas - gali derlių mesti lauk, nes jis supuvo tavo akyse.
Būna romantiškų, gerų dienų, kai viskas nukulta belieka grūdus išleisti į priekabą ir keliauti namo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą