ALIEJINIAI AUGALAI MŪSŲ ŪKYJE. Žydėjimo metas (I - PLUOŠTINĖS KANAPĖS ir žvilgsnis į linus)

PLUOŠTINĖS KANAPĖS. LAMMC Upytės bandymų stočiai atlikus daug tyrimų beauginant pluoštines kanapes Lietuvoje (APIE JŲ TYRIMUS SKAITYKITE ČIA www.asu.lt/file.doc?id=52645) ‎ bei leidus Lietuvoje auginti pluoštines kanapes,  Kaip jau minėjome ankstesniuose straipsniuose - pirmieji metai kaip pasėjome pluoštinio tipo kanapių - jos psichikos neveikia, iš jų gaminamas pluoštas, maistinis aliejus.

Pagal LAMMC Upytės bandymų stoties tyrimų ataskaitą, kurią galite rasti internete - http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file174.pdf  šiek tiek informacijos apie pluoštines kanapes: 

*  "Pagrindinis kanapių pluoštui ir sėkloms augintojas ES – Prancūzija – augina 54 % viso auginamo ploto, Vokietija – 11 %, Didžioji Britanija – 9 %, Lenkija ir Italija – po 6 %, Ispanija – 4 %" ES - apie 10-12 tūkst. ha.

*  Sėklos naudojamos maistui, pašarams, kaip žaliava aliejui, arba kaip dauginamoji medžiaga. Pluoštinių kanapių aliejaus sudėtyje yra apie 80 % pagrindinių riebalinių rūgščių – linolo rūgšties (omega-6) – apie 55%, alfa-linoleno (omega-3) – apie 22 %, be to yra gama-linoleno rūgšties (iki 4 %) ir stearino rūgšties (iki 2 %). 

*  Pluoštinių kanapių aliejus yra vertingas ir naudojamas kosmetikai, dažams gaminti bei maistui. Pluoštas pasaulyje naudojamas kaip celiuliozės žaliava. Yra netgi terminas, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „nemedienos popierius“ (Tree-free paper) – gaminamas vien iš žolinių augalų – pluoštinių kanapių, linų, kukurūzų, javų šiaudų celiuliozės. Iš visų išvardintų augalų pluoštinės kanapės ploto vienete sukaupia daugiausiai biomasės. Daugiau informacijos LAMMC Upytės bandymų stoties tyrimų ataskaitoje čia- http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file174.pdf    

KELETAS NUOTRAUKŲ IŠ MŪSŲ PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ LAUKO:

BURNOTIS - arba, kaip aš pavadinčiau, stebuklingų pupų pasekėjas.

Iš Antano Svirskio - habilituoto daktaro bei selekcininko - sužinojome apie šį nepaprastą ir, kaip galima teigti, užmirštą, be galo naudingą augalą. 

Iš aguonos dydžio grūdelio per 4-5 mėnesius palankiomis  sąlygomis vieno augalo masė gali užaugti iki 5-20 kg (primena pasaką apie stebuklingas pupas), o 1,5 m ilgio žiedyne subręsti iki 0,5 kg sėklų. Burnočių aukštis - nuo 0,8 iki 3 metrų ("Burnočiai - pašaras, maistas, vaistas"Vilnius :Valstiečių laikraštis, 2007. - 48 p.).

 A.Svirskis savo knygoje ("Burnočiai - pašaras, maistas, vaistas"Vilnius :Valstiečių laikraštis, 2007. - 48 p.) rašo, kad seniau grūdiniai burnočiai buvo viena iš svarbiausių maistinių augalų rūšių. Jie buvo vartojami bemaž kaip kukurūzai ir pupelės. Labai svarbu, kad burnočių sėklose yra  net 15-17 proc. baltymų, tuo tarpu ryžiuose tik 8 proc., kviečiai taip pat atsilieka  - nuo 9 iki 14 proc. Tai labai svarbu vegetarams, veganams bei kiekvienam besidominčiam tuo, ką valgo. Pagal ląstelieną burnočiai lenkia avižas. Be to, burnočiuose  kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio yra daugiau nei piene.  Šie duomenys iš USDA (JAV žemės ūkio departamento) maistos medžiagų duomenų bazės - galima ir konkrečiau pasianalizuoti:http://ndb.nal.usda.gov/ndb/foods/show/2803?fg=&man=&lfacet=&format=&count=&max=25&offset=&sort=fg&qlookup=   http://ndb.nal.usda.gov/ndb/search/list?format=&sort=fg&fg=&order=desc

http://ndb.nal.usda.gov/.

Taigi, pažvelkime kaip atrodo burnočių auginimo antras dublis mūsų ūkyje (antras, kadangi pirmą kartą auginome praėjusiais metais - patirtis parodė ne tik tai, kad burnočiai auga TIK prižiūrimi ekologiškai, bet "pripažįsta" tik rankų darbą (tame tarpe ravėjimą, kažkiek retinimą - beravint, nes laiku neišravėjus, ne tik kad bus sunku įžengti į burnočių lauką, bet ir teks pavargti juos iškulint). Padirbėję galime pasidžiaugti ir pasidalinti išstypusiais burnočiais ŠĮMET, 2013-07-07.

KOL ŠILDO SAULUTĖ IR DAR SIRPSTA UOGOS - RUOŠIAME ATSARGAS ŽIEMAI

          Kadangi Lietuvoje braškių derėjimo laikas kaip žybsnis trumpas - stabdome šią akimirką ir konservuojame. Juk aplinkui spengiant baltam šaltukui taip nuostabu išsitraukti iš sandėliuko ryškiai raudonos saldžios uogienės ar džemo ir paskanauti su šiltais blyneliais. Mmm.. Taigi...nuraškius vėlyvasias braškes iš daržo, jos pargabenamos namo...O tada...

1. Pirmiausia atskyriame nuo braškių kotelius.

Dienos bėga, bėga ir nieko nelaukia

Šios dienos nuotraukų neturiu, tai greitai peržvelgsiu praėjusį mėnesį - birželį. Viskas po sėjos gerai sudygę, sparčiai veržiasi link saulės. Įdomiausia stebėti naują mūsų ūkyje auginamą augalą - pluoštinę kanapę. Atrodo ką tik pasėjai, o ji jau iš žemės išlindus, dar savaitė ji jau 20 cm ūgio, o toliau dar greičiau, nebelieka konkurenčių, net žolių - viską ji užstelbia.

Pluoštinės kanapės praėjus savaitei po sėjos.

Dar po savaitės - visos piktžolės liko prie starto lenktynėse dėl saulės.

Čia kanapės dar po geros savaitės-  visos jau pusės metro aukščio.

Visas pluoštinių kanapių laukas.

Šiuo metu, kai rašau, kanapių aukštis man iki smakro. Visos piktžolės užstelbtos, o augalas žydi pilnu tempu.
Šiemet dar auginame ir garstyčias, kurios šiuo metu jau baigia žydėti, o aš turiu jų nuotrauką kur tik pradeda augti po sėjos.

Garstyčios

Garstyčios, kaip ir kanapės, pasižymėjo greitu stelbimu. Augdamos beveik viską užstelbė, tik dabar, kai jau baigia žydėti, lenda viena kita balanda, kas šiai kultūrai labai negerai, nes balandos sėklos kuliant pakliūna kartu su garstyčiomis, kombainas dėl sėklų panašumo nesugeba jų išvalyti.
Burnotis - dar viena mūsų auginama netradicinė kultūra.

Burnotis praėjus porai savaičių po sėjos.

Gaila, kad šis augalas nestelbia piktžolių kaip pluoštinės kanapės ar garstyčios, būtų daug lengviau ir paprasčiau juos auginti, o dabar reikia juos rankomis ravėti.

Viską ravime rankomis patys, nieko nesamdome

Ravėdami gulime ant gultų, kad būtų lengviau ravėti, tad nereikėtų prisilenkus nugaros varginti. Gultai prikabinti prie traktoriaus, kurį vairuoja tėvas, o mes trise ravime burnotį. Kito būdo šį augalą apsaugoti apsaugoti nėra, todėl tenka kokią savaitę gerai pasikankinti tarp burnočių.

 

Paravėjus burnotį reikia ir šviežiai prinokusių braškių pavalgyti

Taip pat teko išbandyti naują mūsų ūkyje tiesioginės sėjos sėjamąją, kuri įterpia sėklas tiesiai į nedirbtą dirvą. Pabandymui pasirinkome sideracinį pūdymą (augalai auginami tam, kad juos paskui dėl trašos įterpti į dirvą).

Tai tiek šiam kartui.

Ciklas apsisuko. Vėl pavasarinė sėja

Jau labai seniai rašiau tinklaraštyje. Sekmadienis puiki progra įrašyti gražų straipsnelį. Ką tik praūžė labai vėluojanti, bet naši sėja. Nors ir labai vėlai pradėjome sėją, bet jau beveik visi šiais metais planuoti įsėti augalai jau žemėje. Belikę pasodinti krienus ir likusioj žemėj pasėti dobilus.
O dabar keletas nuotraukų iš sėjos:

Pirmiausia reikėjo pasikeisti sulūžusias detales, paruošti techniką sėjai

Pirmiausiai pradėjome sėją nuo linų, po jų lėkėme sėti miežius, rapsus, garstyčias, pluoštines kanapes, burnotį. Skubėjome kuo greičiau visas sėkleles paguldyti į žemės patalus, kol pastaroji neperdžiūvo.

Besėjant vasarinius miežius

Pildomės sėklomis ir dirbame toliau

Sėjam sėjam nuo ryto iki vakarėlio

Besidžiaugt vėluojančia, tačiau sklandžia sėja trukdo prastai peržiemoję kvietrugiai. :(

Šiauriniuose šlaituose kvietrugis po sunkiai tirpusiu sniegu iššuto.  Gaila - dideli nuostoliai. 

Pabaigai: jau išdygę linų daigeliai. 

Stengsimės ir toliau pranešinėti kaip viskas auga, kaip sekasi krienus sodinti. Laukiame gražios artėjančios vasaros.

Prisimenant 2012 m. darbymetį. LINAI

"Iš pradžių dainuodavo dainas apie linelį, o kai šių pritrūkdavo, ir kitas, ypač tas, kurios geriau išeidavo. Taip ir skambėdavo kaime rovėjų dainos, nes tuo pačiu metu raudavo ne vienas, o keli ūkininkai." 

        Šia ištrauka iš Vito Valatkos rašytinio palikimo "LINŲ AUGINIMO IR APDIRBIMO PAPROČIAI" (šaltinis ir pilnas straipsnis: http://zam.mch.mii.lt/Mokslas/Linu_augin_apdirb_paproc.htm) noriu pradėti šios dienos straipsnelį apie linų auginimą Lietuvoje. 
          Juk niekam ne paslaptis, jog šis augalas Lietuvos ūkiuose šiandien yra retas. Ne visi vaikai jau ir bežino, kas tai per rūšis. Kalbant su įvairiais žmonėmis tampa aišku, kad šio naudingo augalo žmonės pasiilgsta. Atsiminti linus priverčia vaizdiniai iš vaikystės, kai tėvai nurovę ir apdirbę linus veždavo iš jų išspausti aliejų:
        - Tėvas išvažiuodavo ir grįždavo tik kitą dieną (mat spaudykla būdavo tolokai), o ir spaudimas užtrukdavo. Užtat visi laukdavo to šviežumėlio skanaus,- pasakoja viena labai maloni pašnekovė. Ak, gera klausyti... Kuo toliau, tuo vis labiau suprantame, kad ši tema ne vienam aktuali ir artima, tad norėtume detaliau panagrinėti, kiek tų linų auginama šiandien, kiek kartų sumažėjo jų plotai, kodėl ir dėl ko ne vieno atminties prisiminimuose glūdintį augalą ūkininkams tenka pakeisti kitomis kultūromis?

    Taigi, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti skaičius, juos pavaizdavome diagramose pasinaudodami Lietuvos Statistikos departamento duomenimis.

      Diagramoje žemiau matome, kad prieš 10 m., t.y. 2002 m. linų buvo auginama net 9500 ha. Metams bėgant jų plotai vis mažėjo. Žiūrėkime kas vyko paskutiniais metais - 2012 m. pasėta tik 300 ha ! prie šio skaičiaus turiu dėti šauktuką - tai 30 kartų mažiau nei prie dešimt metų.

       Toliau panagrinėkime istoriją. Lietuvoje buvo auginama dviejų rūšių linai - pluoštiniai (skirti pluoštui perdirbti - siūlams ir pan., nors ir jų sėmenys buvo naudojami aliejui spausti) ir sėmeniniai (naudojami aliejaus spaudimui ir kitam maistui). Diagramoje apačioje matome, jog pluoštinių linų auginimas visai sustojo.

Šventinė 2013 metų nuotaika

 Pirmiausia mūsų visa šeima jus sveikina su atėjusiais Naujaisiais metais. Kiekvienam mūsų dienoraščio lankytojui linki sveikatos ir daug dvasinės stiprybės 2013 metais.

Prie mūsų kaimo bažnyčios Kalėdų rytą

Aš su tėvais.

Atkreipkite dėmesį kaip nuostabiai apšalę bažnyčios sienose įmūryti akmenys. Apšalo, nes iki Kalėdų buvo didelis šaltis, o per Kalėdas atšilo - buvo apie nulį laipsnių, atsiradusi drėgmė nuo sniego greitai kondensavosi ant bažnyčios sienose esančių įšalusių akmenų.. Tikrai nuostabiai, Kalėdiškai pasipuošusi bažnyčia.

Bažnyčia Šv. Kalėdų rytą.

 2012 metais nesulaukus pasaulio pabaigos, gyvenimas tęsiasi. Niekas nestovi vietoje: tiek darbai, tiek laikrodis vis sukasi ratu. Dar prieš metus sėjai pavasarį miežius, o jau žiūrėk tuoj vėl reikės. Žemės ūkyje rato ciklas kiekviename darbe galioja.
Šią savaitę, po Naujųjų metų, vyksta apžiūrėjimas, ne laukų, bet miškelio. Tokiu skauduliu jis tapo, kai užpernai vasarą smarkiai lyjant lietums kanalą, juosiantį tuos kelis